Trauma kalnuose ar slidinėjant: kodėl būtinas draudimas?

Trauma kalnuose ar slidinėjant yra fizinis sužalojimas, patiriamas leidžiantis nuo kalno slidinėjimo trasose arba už jų ribų, dažniausiai dėl kritimo, susidūrimo ar staigaus netinkamo judesio sudėtingomis oro sąlygomis.

raudimas yra būtinas, nes trauma kalnuose ar slidinėjant gali reikšti ne tik skausmą ir anksčiau pasibaigusias atostogas, bet ir tūkstančius eurų siekiančias gydymo išlaidas, kurių Europos sveikatos draudimo kortelė dažnai nepadengia.

Ar slidinėti pavojinga?

Slidinėjimo metu traumos yra viena dažniausių aktyvaus žiemos sporto rizikų. Slidinėjant dažniausiai susižalojama dėl didelio greičio, staigių posūkių, susidūrimo su kitais slidininkų srauto dalyviais arba netikėto kritimo ant ledo.

Kalnų slidinėjimo traumų statistika rodo, kad traumų skaičius išlieka stabilus jau daugelį metų. Dažniausios traumos fiksuojamos pirmosiomis atostogų dienomis, kai organizmas dar neprisitaikęs prie krūvio. Slidinėti nėra pavojinga savaime, bet rizika labai išauga, jei pervertini savo galimybes, ignoruoji saugumo taisykles arba leidiesi ne tik slidinėjimo trasose, bet ir už jų ribų.

Kaip išvengti traumų prieš kelionę?

Traumų rizika gali būti gerokai mažesnė, jei pradėsi ruoštis kelionei dar prieš išvykdamas į kalnus. Tavo kūnas turi būti pasirengęs apkrovoms, kurios laukia slidinėjant.

Svarbiausi dalykai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį prieš kelionę:

• Sustiprinti kojų, ypač šlaunų ir sėdmenų raumenis
• Treniruoti pusiausvyrą ir koordinaciją
• Pasitikrinti bei tinkamai sureguliuoti įrangą
• Pasirūpinti draudimu, kuris apima slidinėjimo veiklą

Kelio sąnario tvirtinimas

Kelio sąnario stabilumas yra itin svarbus. Kelio sąnarys patiria didelę apkrovą posūkių bei stabdymų metu. Jei raumenys silpni, kelio raiščių traumos tampa labiau tikėtinos. Dėl to, prieš sezoną verta įtraukti pratimus, stiprinančius kelio sąnario stabilumą.

Šalmo svarba

Taip pat būtina dėvėti šalmą. Galvos traumos gali būti labai pavojingos net ir patyrusiems sportininkams. Saugumas kalnuose turi būti prioritetas, nes trauma gali įvykti net ir leidžiantis vidutinio sudėtingumo trasoje.

Kokios traumos dažniausiai pasitaiko slidinėjimo kurortuose?

Trauma kalnuose ar slidinėjant dažniausiai paveikia tam tikras kūno vietas. Dažniausios traumos yra šios:

• Kelio sąnario traumos (PKR, meniskai, šoniniai raiščiai). Kelio sąnario traumos sudaro didelę dalį visų sužeidimų. Kelio sąnarys nukenčia, kai koja staiga pasisuka, o kūnas juda kita kryptimi. Priekinio kryžminio raiščio plyšimas gali būti rimta trauma, kuri reikalauja operacijos bei ilgos reabilitacijos.
• Peties traumos (išnirimai, žastikaulio lūžiai). Peties trauma dažnai įvyksta krentant ant ištiestos rankos. Peties išnirimas gali būti labai skausmingas, o gydymo procesas užtrunka.
• Galvos traumos ir smegenų sukrėtimai. Galvos traumos yra pavojingos dėl galimų ilgalaikių pasekmių. Net jei simptomai nėra ryškūs, būtina kreiptis į medicinos pagalbą.
• Riešo ir nykščio traumos. Riešo traumos dažniau pasitaiko snieglenčių mėgėjams, nes krentant instinktyviai remiamasi rankomis. Slidininkų tarpe taip pat pasitaiko nykščio raiščių pažeidimų.

Beje, skiriasi traumų pobūdis vaikų bei suaugusiųjų tarpe. Vaikai dažniau patiria rankų lūžius, o suaugusieji – kelio ar peties traumas. Dėl to, svarbu pasirūpinti ir draudimu vaikams. Nepaisant skirtumų, abiem atvejais trauma gali būti rimta ir reikalauti ilgo gydymo bei reabilitacijos.

Snieglenčių traumos vs. slidžių traumos

Snieglenčių traumos skiriasi nuo slidžių traumų dėl skirtingos kūno padėties ir kritimo mechanikos. Snieglenčių sporte abi kojos yra pritvirtintos prie lentos, todėl krentant dažnai remiamasi rankomis. Dėl to riešo traumos ir nykščio raiščių pažeidimai būna dažnesni.

Slidinėjimo metu kojos juda atskirai, o apkaustai gali neatsisegti laiku. Dėl to kelio sąnario pažeidimai yra viena dažniausių problemų. Kelio sąnarys patiria sukimo jėgas, kurios gali pažeisti raiščių struktūras.

Lavinos rizika ir saugumas ne trasose

Slidinėjimas už oficialių slidinėjimo trasų ribų vilioja dar nepaliestu sniegu ir mažesniais žmonių srautais. Vis dėlto, lavinos kalnuose yra rimta grėsmė.

Jei planuoji slidinėti ne trasose, reikia:

• Stebėti lavinų prognozes
• Turėti specialią apsaugos įrangą
• Slidinėti su patyrusiu gidu
• Įsitikinti, kad draudimas galioja tokiai veiklai

Ne visi draudimo polisai apima veiklą už trasų ribų, todėl apie tai būtina pasidomėti iš anksto.

Ką daryti jau patyrus traumą kalnuose?

Jei patyrus traumą jauti stiprų skausmą, tinimą arba negali pajudinti galūnės, būtina nedelsiant sustoti ir įvertinti situaciją. Slidinėjimo kurortuose veikia gelbėjimo tarnybos, kurios suteikia pirmąją pagalbą ir, jei reikia, nugabena į gydymo įstaigą.

Dažniausiai viskas vyksta taip:

• Sustoji saugioje vietoje ir įspėji kitus slidininkus
• Kreipiesi į kurorto personalą arba kvieti pagalbą
• Nejudini galūnės, jei įtari lūžį ar rimtą raiščių pažeidimą
• Susisieki su savo draudimo bendrove dėl draudimo išmokos

Kodėl svarbus draudimas?

Gydymo išlaidos kalnų kurortuose gali siekti labai dideles sumas, ypač, jei reikalinga sraigtasparnio pagalba ar operacija. Europos sveikatos draudimo kortelė dažnai nepadengia gelbėjimo darbų kalnuose ar privačiose gydymo įstaigose teikiamų paslaugų. Dėl to, papildomas, specializuotas draudimas yra tiesiog būtinas.

Draudimas svarbus ne tik dėl gydymo, nes trauma gali lemti ilgesnį buvimą užsienyje, papildomas apgyvendinimo išlaidas ar transportavimą į Lietuvą. Slidinėjimo kurortuose medicinos paslaugų kainos dažnai yra gerokai didesnės nei Lietuvoje.

Tinkamas draudimas turi apimti:

• Aktyvų sportą, įskaitant slidinėjimą
• Gelbėjimo darbus kalnuose
• Transportavimą po traumos
• Civilinę atsakomybę

Jei draudimo apsauga nėra pakankama, visą finansinę naštą gali tekti prisiimti Tau pačiam.

Kokį draudimą rinktis?

Draudimas vykstant į kalnus turi būti pritaikytas aktyviam sportui. Paprastas kelionių draudimas dažnai neapima slidinėjimo veiklos, todėl trauma kalnuose ar slidinėjant gali taip ir likti nepadengta.

Renkantis draudimą svarbu įsitikinti, kad jis apima:

• Slidinėjimo veiklą ir aktyvų sportą. Šiuo atveju pravartu rinktis kuo labiau specializuotą draudimą, pritaikytą aktyviam sportui.
• Gelbėjimo darbus kalnuose.
• Gydymo bei transportavimo išlaidas.
• Civilinę atsakomybę.

Jei planuoji slidinėti ne tik slidinėjimo trasose, bet ir už jų ribų, draudimas slidinėjimui turi aiškiai galioti ir tokiai veiklai. Taip pat verta rinktis didesnį medicininių išlaidų limitą, nes gydymo kainos kalnų kurortuose gali siekti tūkstančius eurų.

Kaip psichologiškai atsigauti po traumos?

Patyrus traumą kalnuose dažnai atsiranda baimė vėl stoti ant slidžių ar snieglentės. Tai natūralu, ypač, jei trauma buvo susijusi su kelio ar galvos sužalojimu.

Psichologinis atsigavimas yra toks pat svarbus kaip ir fizinis gydymas. Grįžimas į trasas turi vykti palaipsniui, pasirenkant lengvesnes trasas ir mažesnį greitį. Pasitikėjimas savimi sugrįžta per laiką, kai matai, kad kūnas vėl gali saugiai judėti.

Trauma kalnuose ar slidinėjant neturi tapti priežastimi atsisakyti mėgstamos veiklos. Jei pasirūpinsi tinkamu pasirengimu, saugumu ir draudimu, į kalnus galėsi vykti ramiau, žinodamas, kad esi apsaugotas ne tik fiziškai, bet ir finansiškai.