Asmens draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, įskaitant traumas yra paslauga, kuri suteikia draudimo išmoką, patyrus kūno sužalojimą, nudegimą, apsinuodijimą, neįgalumo ar net mirties dėl nelaimingo atsitikimo atveju. Tai gali būti įvairios nelaimės, kurios užklumpa tiek kasdieniame gyvenime, tiek darbo aplinkoje. Draudimo išmokos už traumas, priklausomai nuo įvykio pobūdžio ir rimtumo, gali padėti asmeniui atsigauti, padengti medicinines išlaidas ir kompensuoti prarastas pajamas.
Kas gali draustis nuo nelaimingų atsitikimų?
- Fiziniai asmenys. Asmenys, norintys apsaugoti save nuo nelaimingų atsitikimų kasdieniame gyvenime (pvz., namuose, sportuojant ar vykstant į darbą), gali pasinaudoti individualiais draudimo planais. Tai yra viena iš paprasčiausių ir prieinamiausių draudimo formų, kuri padeda apsisaugoti nuo netikėtų nelaimingų atsitikimų. Toks draudimas gali apimti eismo įvykius, namuose patirtas traumas, sužalojimus sportuojant ar būnant nesaugiose aplinkose.
- Organizacijos ir darbdaviai. Darbdaviai, norėdami apsaugoti savo darbuotojus, gali užtikrinti, kad jie būtų apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų darbo vietoje. Tai ypač svarbu dirbant aukštos rizikos aplinkoje, kur darbuotojai gali patirti įvairias traumas. Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų padeda užtikrinti, kad darbuotojai nepatirs didelių finansinių nuostolių nelaimingo atsitikimo darbo vietoje atveju.
- Keleiviai. Keleiviai, keliaujantys transporto priemonėmis, gali būti draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų, įvykusių per keliones. Tai ypač svarbu keliaujant viešuoju transportu ar vykstant į ilgas keliones, nes nelaimingi atsitikimai, tokie kaip eismo įvykiai, gali sukelti rimtų traumų. Dėl įvairių kitų traumų ar nuostolių, patiriamų kelionių metu, verta svarstyti ir kelionių draudimą arba norint apdrausti ne save, o automobilį – privalomąjį automobilio draudimą arba KASKO draudimą.
Draudimu nuo nelaimingų atsitikimų gali pasinaudoti visi pilnamečiai asmenys, taip pat tėvai gali apdrausti savo vaikus Junior draudimu.
Koks įvykis laikomas nelaimingu atsitikimu darbe arba pakeliui į/iš darbą (-o)?
Nelaimingas atsitikimas darbe yra įvykis, kuris įvyksta darbo metu, darbo funkcijų atlikimo vietoje, įskaitant Apdraustojo kelionę darbo dienomis tiesioginiu maršrutu į darbo vietą ar iš jos. Draudimo apsauga taip pat galioja pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu, komandiruočių metu atliekant darbdavio pavestą darbą, dalyvaujant darbdavio organizuojamuose mokymuose ar pratybose ar, darbdavio pavedimu, atstovaujant jam kitoje nei pagrindinė darbo funkcijų atlikimo vieta.Tai gali būti įvairūs įvykiai, pavyzdžiui, darbo įrankių sukeltas sužalojimas, kritimas darbo vietoje arba net eismo įvykis, darbuotojui vykstant į arba iš darbo.
Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą arba iš jo taip pat gali būti draudžiamas. Tai reiškia, kad jeigu darbuotojas patiria sužalojimą vykstant keliu tarp savo gyvenamosios vietos ir darbo vietos, šis įvykis gali būti pripažintas nelaimingu atsitikimu.
Draudimo išmokos už traumas: kaip jos apskaičiuojamos?
Draudimo išmokos už traumas priklauso nuo to, kokio tipo traumą patyrė apdraustasis ir apskaičiuojama padauginus draudimo sutartyje Traumos rizikai nustatytą draudimo sumą iš draudimo taisyklėse nustatytos atitinkamo kūno sužalojimo procentinės vertės. Pavyzdžiui, tokios traumos, kaip kojos piršto lūžis, delnakaulio lūžis, uodegikaulio ar dubens kaulo lūžis, gali būti vertinamos skirtingai, nes priklauso nuo jų poveikio asmens gebėjimui dirbti. Taip pat išmokos gali priklausyti nuo to, ar traumos pasekmės yra laikinas sužalojimas (pvz., riešo lūžis) ar nuolatinis sveikatos sutrikdymas, kai apdraustajam nustatomas nuolatinis darbingumo netekimas dėl nelaimingo atsitikimo.
Išmokos taip pat gali būti susijusios su gydymo bei reabilitacijos pobūdžiu bei trukme, chirurgines operacijos butinumu.
Draudimo išmokos už traumas Lietuvoje
Draudimo išmokos už traumas Lietuvoje priklauso nuo traumos tipo ir sunkumo. Kiekvienas kūno sužalojimas vertinamas pagal draudimo taisyklėse nustatytas procentines normas, kurios nurodo, kokią dalį nuo draudimo sumos gaus asmuo, patyręs traumas. Išmokos dydis gali labai skirtis priklausomai nuo to, kokia dalis kūno buvo sužeista ir kiek rimtas buvo sužalojimas.
Pavyzdžiui, mažesni sužalojimai, tokie kaip pirštų lūžiai ar riešakaulių lūžiai, gali lemti apie 3–5% draudimo sumos. Rimtesni sužalojimai, kaip žastikaulio lūžis arba gaktikaulio lūžis, gali lemti išmoką iki 10–15% nuo visos sumos. Kai kurie itin sunkių traumų atvejai, pavyzdžiui, stuburo ar kelių skirtingų kaulų lūžiai, gali suteikti net 25% draudimo sumos.
Taigi, draudimo išmokos priklauso ne tik nuo sužalotos kūno dalies, bet ir nuo traumos sunkumo, kasdieniam gyvenimui daromos įtakos ir asmens gebėjimo dirbti po traumos. Sunkesnės traumos, kurios turi ilgalaikių pasekmių arba reikalauja chirurginių operacijų, paprastai lemia didesnes išmokas.
Kada pervedamos draudimo išmokos?
Draudimo išmokos už traumas pervedamos, kai:
- Įvykis pripažintas draudžiamuoju (patvirtinami visi reikalingi dokumentai).
- Išduodamas nedarbingumo pažymėjimas (jei dėl traumos asmuo tampa laikinai nedarbingas).
- Išmokos apskaičiuojamos ir patvirtinamos draudimo bendrovės.
Pervedimo laikotarpis priklauso nuo dokumentų pateikimo ir bylos sudėtingumo. Sprendimas dėl draudimo išmokos priimamas ir apdraustasis apie jį informuojamas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo visų draudžiamojo įvykio priežastims, aplinkybėms ir pasekmės nustatyti reikalingų dokumentų gavimo dienos. Skaitykite plačiau apie tai, per kiek laiko draudimo bendrovė apskaičiuoja žalą.
Nuo ko priklauso draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įmokos?
- Draudimo suma. Tai yra suma, kurią draudėjas pasirenka kaip apsaugos ribą, nuo šios sumos apskaičiuojama draudimo išmoka draudžiamojo įvykio atveju, ir, priklausomai nuo šios sumos, nustatoma ir įmokų kaina. Kuo didesnė draudimo suma, tuo didesnė bus ir draudimo įmoka, nes draudikas prisiima didesnę atsakomybę dėl galimų nuostolių.
- Profesija ir darbo pobūdis. Asmenys, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne rizika, paprastai turi didesnes draudimo įmokas. Pavyzdžiui, darbuotojai, dirbantys statybų sektoriuje, gamyklose arba vairuotojai, kurie dažnai susiduria su rizika patirti traumas, privalo mokėti didesnes įmokas, nes jų tikimybė patirti nelaimingą atsitikimą yra didesnė. Tuo tarpu asmenims, dirbantiems administracinį darbą ar kitose mažesnės rizikos darbo vietose, draudimo įmokos bus mažesnės.
- Gyvenimo būdas. Asmenys, kurie užsiima rizikingais hobiais, pavyzdžiui, ekstremaliais sportais (motociklų sportas, alpinizmas, parašiutų sportas ir kt.), gali tikėtis didesnių įmokų, nes jų rizika patirti nelaimingą atsitikimą yra didesnė.
- Draudimo varianto pasirinkimas. Kai kurie draudimo variantai suteikia platų apsaugos spektrą ir apima įvairių rūšių traumas, įskaitant net ir tokias, kurios gali turėti ilgalaikių pasekmių, pavyzdžiui, ilgalaikį darbingumo netekimą. Šie draudimo variantai dažnai būna brangesni.
Draudimo išmokos už traumas yra svarbios, nes padeda apsaugoti asmenis nuo finansinių nuostolių, kuriuos gali sukelti traumos darbe, pakeliui į darbą ar kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, slidinėjant, kuomet prireikia draudimo slidinėjimui. Draudimo išmokos apskaičiavimas priklauso nuo traumos tipo ir sunkumo, o įvairūs faktoriai, tokie kaip gydymo bei reabilitacijos pobūdis bei trukmė, chirurgines operacijos būtinumas taip pat įtakoja išmokos dydį.