Ką daryti, jei žala namui atsirado dėl rangovo klaidos?

Žala namui dėl rangovo klaidos yra statybos ar įrengimo darbų brokas, atsiradęs dėl netinkamai atliktų darbų, pažeistų technologijų ar paslėptų defektų, kuris išryškėja jau įsikūrus būste ir sukelia materialinę žalą ar nepatogumus.

Pastebėjęs tokią žalą, ją užfiksuok, kreipkis raštu į būsto pardavėją ar rangovą per garantinį terminą, reikalauk žalos pašalinimo, o nesusitarus kviesk ekspertus ir gink savo teises.

Ką daryti, jei žala namui atsirado dėl rangovo klaidos?

Jei įsigyji naują būstą, o po kurio laiko pastebi, kad sienos trūkinėja, pro langus pučia, atsirado drėgmė ar net pelėsis, kyla natūralus klausimas, kas už tai atsakingas ir ką Tu dėl to gali padaryti?

Dažniausiu atveju būstą įsigyji iš nekilnojamojo turto vystytojo. Jis parduoda Tau būstą, kuris buvo pastatytas rangovo pagal rangos sutartį. Teisiškai tai reiškia, kad Tu, kaip pirkėjas, turi teisę reikšti reikalavimus pardavėjui, tai yra NT vystytojui. Rangovas atsako už savo atliktų darbų kokybę.

Nuo 2017 m. taikoma solidari vystytojo ir rangovo atsakomybė. Tai reiškia, kad gali rinktis, į ką kreiptis – pardavėją, rangovą arba abu.

Ką būtina žinoti apie garantinius terminus?

Statybos darbams taikomi skirtingi garantiniai terminai, priklausomai nuo defekto pobūdžio.

5 metų garantija

Taikoma matomiems statinio elementams – sienoms, grindims, stogui, apdailai, langams. Jei per šį laikotarpį pastebi defektus, atsakomybė tenka pardavėjui ir (ar) rangovui.

10 metų garantija

Taikoma paslėptiems statinio elementams – konstrukcijoms, vamzdynams, inžinerinėms sistemoms. Tai defektai, kurių negalėjai pastebėti įsigydamas būstą.

20 metų garantija

Taikoma tyčia paslėptiems defektams. Jei įrodoma, kad rangovas žinojo apie broką ir jį sąmoningai paslėpė, atsakomybė gali kilti net po dvidešimties metų.

Svarbu: garantinio termino metus skaičiuojame nuo statybos darbų perdavimo arba statybos užbaigimo dienos, priklausomai nuo statybos būdo.

Ar visada žalą privalo atlyginti pardavėjas ar rangovas?

Ne visais atvejais žalą privalo atlyginti pardavėjas ar rangovas. Jei pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu žinojai arba negalėjai nežinoti apie trūkumus, pardavėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės. Todėl itin svarbu atidžiai apžiūrėti būstą prieš pasirašant sutartį, visus pastebėtus trūkumus įrašyti į perdavimo aktą ir neskubėti pasirašyti, jei kyla abejonių.

Atsakomybė netaikoma, jei žala atsirado dėl netinkamos eksploatacijos, pavyzdžiui, nepakankamo šildymo ar vėdinimo.

Ar galima kreiptis tiesiogiai į rangovą?

Taip. Nors anksčiau praktikoje dažnai buvo reikalaujama pirmiausia kreiptis į pardavėją, teismų praktika ir įstatymų pakeitimai patvirtino, kad Tu turi teisę tiesiogiai kreiptis į rangovą.

Rangovas atsako už savo darbų rezultatą ir privalo suteikti įstatyminę garantiją, nepriklausomai nuo to, ar tai numatyta sutartyje.

Rangovo brokas. Ką daryti pastebėjus defektą?

Imkis tokių žingsnių:

Užfiksuok žalą

Nedelsk, fotografuok, filmuok, aprašyk problemą. Jei reikia, pasikviesk atitinkamą specialistą, kuris oficialiai užfiksuotų defektus.

Kreipkis raštu

Garantiniu laikotarpiu visada kreipkis raštu, el. paštu arba registruotu laišku. Nurodyk defektus, datą, reikalauk pašalinti trūkumus per racionalų terminą.

Surašyk aktą

Jei rangovas atvyksta, surašomas dvišalis defektų aktas. Jei neatvyksta ar atsisako pasirašyti, tada galioja Tavo vienašalis aktas. Šias praktikas nuosekliai taiko teismai, taip pat ji aprašoma Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) ir statybos ekspertų rekomendacijose.

Ką daryti, jei nesulaukei reakcijos?

Jei defektai nepašalinami, gali kreiptis į Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija arba inicijuoti teisminį ginčą.

Ką daryti, jei rangovas ar vystytojas bankrutavo?

Tai nebūtinai reiškia, kad liksi vienas su problema. Nuo 2017 m. galioja papildomos garantijos pirkėjams:

• vystytojas privalo pateikti garantinio įsipareigojimo užtikrinimo dokumentą, kuris galioja net vystytojo bankroto atveju;
• per pirmus 3 metus dengiamos rangovo kaltės padarytos defektų šalinimo išlaidos, kurių garantijos suma yra ne mažesnė nei 5 proc. statinio kainos.

Analogišką pareigą turi ir rangovas.

Kada verta kviesti ekspertus?

Jei kyla ginčas dėl defektų priežasties ar masto, verta pasitelkti nepriklausomą ekspertą. Jo išvada gali tapti svarbiu įrodymu tiek derybose, tiek kreipiantis į teismą dėl defektų.

Praktika rodo, kad teismai itin vertina technines išvadas, ypač kai šalys pateikia skirtingus argumentus. Lietuvos teismai pabrėžia, kad Tu turi įrodyti defekto faktą, rangovas turi įrodyti, jog defektas atsirado ne dėl jo kaltės, o jei pats netinkamai prižiūrėjai statybos procesą, nuostoliai gali būti mažinami.

Kaip išvengti nekilnojamojo turto problemų ateityje?

Prieš įsigydamas būstą, skirk laiko kruopščiai apžiūrai. Neskubėk su apdailos darbais, o pirmiausia patikrink drėgmę ir konstrukcijas. Laikykis būsto eksploatacijos reikalavimų. Visada saugok dokumentus ir susirašinėjimą.

Kada gali padėti būsto draudimas?

Būsto draudimas gali padėti tada, kai žala atsiranda staiga ir netikėtai, net jei vėliau paaiškėja, kad jos pirminė priežastis buvo statybos brokas. Draudimas dažniausiai atlygina žalą, jei ji kilo dėl:

• vandens išsiliejimo (sprogęs vamzdis, užpiltas butas),
• audros, gaisro, sprogimo,
• trečiųjų asmenų veiksmų.

Tokiais atvejais draudikas kompensuoja nuostolius, o vėliau pats gali reikalauti žalos atlyginimo iš rangovo ar kito atsakingo asmens.

Draudimas ypač padeda, kai reikia skubiai stabdyti didėjančią žalą, rangovas ar vystytojas vilkina sprendimus, o tu patiri papildomų nuostolių (sugadintas turtas, laikinas būstas). Sužinok, kiek kainuoja būsto draudimas.

Kada būsto draudimas nepadės?

Būsto draudimas paprastai nekompensuoja:

• vien tik statybos broko be staigaus įvykio,
• palaipsniui atsiradusių defektų,
• žalos, kilusios dėl netinkamos būsto eksploatacijos.

Draudimas nepakeičia rangovo atsakomybės, bet gali padėti greitai išspręsti tam tikras pasekmes ir sumažinti nuostolius.